Ant Punės kalno ties Nemunu

2002 Liepos 12 įkėlė admin | Galerija.

Seneli , sveikas ! Amžių amžiais
Nuo Pinsko tvykstančių balų
Pro Punės kalną susimąstęs
Banguoji , vengdamas salų !
Dievuliau mielas ! Nuo anos
Pirmos praamžiuose dienos ,
Kai , versmių girdomas gausiai ,
Čia slėniais tarp kalnų rausei
Vargingą vagą pirmutinę ,
Ko iki šiol nesi girdėjęs ?
Ir ko nematęs , neminėjęs
Per amžių eigą nuolatinę ?
Kokių kalbų , tarmių, tautų
Iš bočių lopšio , iš rytų ,
Pro tavo vandenis neslinko ?
Seniai nutilo jų gandai ;
Jei kur išliko gal vardai ,
Tai be prasmės, be savininko !…
Ne kuo tau , Nemune ramus ,
Stebėtis , amžiais tiek regėjus
Žiūri vienodai taip į mus ,
Kaip ir į mūsų pranokėjus .
Ar girdei bandą masageto ,
Ar kūną skito nugalėto
Nešei į vakarų mares ,
Ar skraidė Vytautas antkrančiais ,
Ar vokietys nelaisvės pančiais
Čia bandė ženklinti gaires ,
Ar bruko kalbą lenkai broliai ,
Ar provoslaviją maskoliai ,-
Ramus , vienodas , paslaptingas
Eini sau amžinu keliu
Ir į tautas pakeleivingas ,
Su jųjų varžtu atkakliu ,
Sakyte tartumei sakai :
Nusiraminkite vaikai !
Vis viena : ryt kapuos užmigsite !
Mane kaip radę , taip paliksite .

O vis dėlto pro šitą kalną
Eini tarytum susitelkęs .
Ar kvapas pelenų ir kaulų
Tave taip jaudina padvelkęs ?
Ar klyksmas tūkstančių krūtinių ,
Anuomet kruvinų žudynių ,
Antkrančiais ir miškais tebgaudžia ?
Ir keršyt vokiečiui basūnui
Tuščia besiunčia maldą skaudžią
Į dangų tylinčim Perkūniui ?

Lietuvi ! Pbučiuok po kojų
Krauju permirkusią čia žemę!
Pagerbk kapus tėvų herojų ,
Iš kur ainiai stiprybę semia !
Tai čia baisi , atmintina
Įvyko drama kruvina ,
Kokios pasaulis nėra matęs !
Net kraujo troškuliu besočius ,
Plienu apkaustytus kryžiuočius
Jos vaizdas šiurpuliu sukratęs !…
Tai kapas Margio milžinų !
Nors amžių šešetą sukako ,
Kaip jie – tik sauja pelenų !…
Tačiau daugiau už gyvus sako .

Lietuvi ! Kurs dienos didvyriams
Paminklus iš akmens kali
Ir juos vainikais dabini ,
Nurausk , liūdniems tautos didvyriams
Net neužritinęs be vardo
Akmens ant jų brangios duobės ,
Kur šiandien kapą žagrė ardo
Dėl pelno , be tautos garbės !…
Pagerbti karžygius mokėjo
Ties Termopilėmis graikai ,
O mes ? Ar mūsų tik vaikai
Atlygins skolas pranokėjų ?

Ant aukšto aukuro – kalvos
Už garbę , laisvę Lietuvos ,
Kaip jos auka , galvas padėję ,
Ilsėkit , kaulai pranokėjų ,
Pastogėj mėlyno dangaus ,
Sargyboj Nemuno ramaus ,
Vien apraudojami tik vėjo !…
Ilsėkit , brangūs pelenai ,
Garbingai žuvę už tėvynę
Ir sau nevystantį nupynę
Vainiką , Margio milžinai !

1925

Žymos: ,

10 komentarai(ų) “Ant Punės kalno ties Nemunu”

  1. Žiedelis rašo:

    Na ką čia ir pridėsi – klasika!

  2. cgfiyk rašo:

    cbnmj,

  3. spaikas rašo:

    Labai grazu

  4. agne rašo:

    Na, man reikejo sio kurinio interpretacijos bet kurinys is tiesu yra nepakartojamas o del interpretacijos gal ir taip rasiu………..:))

  5. milda rašo:

    grazu…

  6. mantas rašo:

    labai grazus eilerastis

  7. gigigigigigigigigigigigigi rašo:

    ……………geras……eilerastis………..labai…..geras…..!!!!!!!!

  8. Rugile rašo:

    Jega sis eilerastis tikrai tinka meninio skaitymo konkursui. ir ne per trumpas saunus

  9. vlm rašo:

    nuostabus eilerastis apie nuostabia vieta

  10. Aistė rašo:

    MAN PATIKO.GALIMA DAUG SUŽINOTI