Ruduo

2004 Lapkričio 02 įkėlė Kęstas | Galerija.

Kai šaltas vėjas pakyla
Ir supasi šakos nuplikę,
Paukščių klyksmai nenutyla,
Jie išskrenda lizdus palikę.

Mums dienos trumpos grasina
Darganom, sniegu, pūgom,
Ir vienišą sielą kankina
Mintimis nemielom ir liūdnom.

Apmąstymai drumsčia ramybę…
Gal reikia nors mums pasimelst?
Pripildyti taurę kantrybės,
Naštas nuo pečių nusimest.

Žymos: , ,

7 komentarai(ų) “Ruduo”

  1. :) rašo:

    Labai tinka lapkričiui.

  2. Antracitas rašo:

    …ir spaliui, ir gruodziui. Gudu ir naivu, bet tinka.

  3. M. rašo:

    visi taip ir priima tiesiogiai, o gal cia apie senatve:) gal poete turejo slapta minti?

  4. Galibut rašo:

    Taip gali buti. Dar gali buti jog ta poete gyvena prie poliarinio rato kur dienos buna trunka po kelias valandas. O tenyksciai ant peciu nesiojasi nastas – ruonio tauku, elnio slauni susalusia ir spirito tam kad nesusatu. tik medziu ten nedaug. O gyvenimui ten oi kiek kantrybes reik.

  5. Jurgita rašo:

    Grazizusias eilerastukas sesute, koki tik teko man skaityti :) . Sitai poetei buvo 12 metu kai ji parase si eilerasti, tai gal truputi nuraminkita kritikas, jei patys neesate kritikai !

  6. Vytautas rašo:

    Kaip 12 m – tai super.

  7. ir apie rudenį rašo:

    Mano širdį pjausto
    - rudeninis vėjas..
    guliu ramiai
    - neišblaivėjęs..