LIETUVOS BENDRUOMENIŲ RŪPESČIAI IR ATEITIS (ar tai ne apie mus)

2005 Kovo 02 įkėlė Virgis | Nuomonė.

Vincentas Jasiulevičius, Valdymo sistemų specialistas
2005 03 01 13:01
„Pasyvumas, kuris niekada nebuvo priimtinas, šiandien vis labiau virsta kalte. Niekam nedera likti neveikliam“

Popiežius Jonas Paulius II
Šiandien bažnytkaimių, seniūnijų, savivaldybių teritorijų gyventojai dažniausiai veikia padrikai, neturi bendro suvokimo, gyventojai – specialistai neanalizuoja kaip spręsti savo vietines, savivaldybės bei bendravalstybines problemas. Nesugeba įtakoti savo išrinktuosius atstovus savivaldybėse, LR Seime bei seniūnus, merus, pareigūnus, tarnautojus, duoti spręsti klausimus, problemas, teikti įstatymų pataisų projektų pasiūlymus priklausančius jų kompetencijai, kontroliuoti kaip jie dirba, ar vykdo įsipareigojimus.
Kai iniciatyvūs žmones kviečia savo kaimynus, bendradarbius ar pagyvenusiuosius gyventojus (pensininkus, lyg ir daugiau turinčius laiko) ką nors nuveikti bendram gerovės sukūrimui, atsakymas — kokia iš to man nauda, neturiu laiko. Pasirodo daugelis gyventojų nesupranta, kad tik apsijungus į bendruomenes (asociacijas), išrinkus jų tarybas ar valdybas pagal gyvenamąsias vietoves galima lengviau spręsti ankščiau paminėtas ir kitas problemas. Čia pasireikš jų vienybėje stiprybė kaip bendruomenės (nes visos valdžios labiau įsiklauso kolektyvo — tuo labiau tiesioginių rinkėjų), ne čia bus analizuojama kokia kilmė kandidatų turto, ką jie nuveikė ankščiau ir kita, tariamasi kas geriausiai galėtų atstovauti, ką išrinkti į LR Seimą, savivaldybę, (ateityje tiesiogiai išrinkti seniūną, merą). Visuotiniai Bendruomenių susirinkimai ar tarybos (kaip darbdaviai) priiminės gal kartą per ketvirtį savo išrinktųjų darbo, įsipareigojimų ataskaitas, kontroliuos veiklą. Bendruomenės išsiryškins savo gyvenamose vietovėse problemas, parengs vizijas, kaip nori matyti savo kaimą, gyvenvietę, seniūniją, miestą po dešimties ar daugiau metų. Numatys problemų sprendimų būdus, rengs projektus Europos sąjungos fondų įsisavinimui pas save vietoje, Lietuvoje, mažins bedarbystę.
Aktyvus bendruomenių darbas užtikrintų kontrolę, tęstinumą projektų, vizijų ir po rinkimų į savivaldybes, LR Seimą. Dėl jau ankščiau paminėtos galimos bendruomenių aktyvios veiklos priverčiančios valdžias, pareigūnus tarnauti, spręsti problemas, o ne valdininkauti, dažnai seniūnai, partijos rodo nedorą iniciatyvą steigdami bendruomenes bei jų tarybas iš viršaus — Seniūno žmona tarybos pirmininkė, seniūnas narys arba seniūno pavaduotojas – bendruomenes pirmininkas, skverbiasi ir partijų nariai — sukelia partinius interesus, ar artimi seniūnų aplinkos žmones. Seniūnai bendruomenių taryboms gali padėti apsirūpinti patalpomis, techniniais patarnavimais. Tikslinga, kad Lietuvos Vyriausybė, savivaldybės rastų galimybę išskirti finansinių lėšų ryšiams ir kitoms būtiniausioms bendruomenių reikmėms tenkinti.
Savivaldybių informacinės tarnybos privalo teikti visokeriopą informaciją bendruomenėms ir apie galimus verslus. Švietėjai (mokytojai) nors mokyklose ir mokina pilietiškumo pagrindų, tačiau patys nedalyvauja praktinėje veikloje, beveik nerodo pilietiškumo pavyzdžių. Tokių klausimų nekelia nei savivaldybių Švietimo ir kultūros skyriai, Švietimo ir mokslo ministerija, menkai bendruomenių pasiekimus, problemas propaguoja Nacionalinis radijas, televizija. Galėtų aktyviau dalyvauti mūsų gerbiami dvasininkai, kaip piliečiai nepolitinėje visuomeninės organizacijos veikloje.
Gyvenamos vietovės bendruomenės nariai yra visi gyventojai, tačiau į Tarybos ar valdybos sudėtį privalu rinkti vietinius nepartinius atstovus (sudėtis galėtų būti 13 — 35 narių: mokytojai, medikai, kunigas, policininkas, bibliotekininkas, verslininkas, savanoris, ūkininkas, ekonomistai, teisininkai ir kitų profesijų aktyvistai galintys vadovauti plėtros krypčių grupėms, rengiant ilgalaikes ateities vizijas, projektus, ( pagalbinė medžiaga -1996 m. parengta Kaišiadorių rajono plėtros krypčių programa — vizija 10 — čiai metų, tapusi pavyzdine savivaldybėms ir pačioms apskritiems, ten apkalbėta ir bendruomenių reikalai, 2004 m. parengta pavyzdiniai bendruomenių įstatai tel. 861404676). Bendruomenės yra visuomeninės pilietinės nepolitinės organizacijos. Kiekvienas gyventojas, kaip pilietis privalo jausti pareigą dalyvauti savo bendruomenės veikloje ir tam rasti laiko, taip pat ir nevyriausybinių visuomeninių organizacijų aktyvūs atstovai (Jaunimo — Studentų, Blaivybės, Žaliųjų, Bočių, Narkomanų , Mokytojų ir kitos asocijuotos organizacijos (jų yra keli tūkstančiai). Tokiu būdu spręsis lengviau bendruomenių problemos ir specifinės visuomeninių organizacijų problemos, nes Seimo, savivaldybių nariai atsiskaito tik prieš rinkėjus, o ne prieš visuomenines organizacijas ir jie priima sprendimus. Dažnas pasako viskas blogai, tai paklauskime, – o ką padarei, kad būtų geriau, kiek bendruomenės veikloje toms blogybėms pašalinti skyrei laiko? Neveikdami ir tik dejuodami mes ir vaikų vaikai ilgus, ilgus metus būsime vargo kankiniai… Tad veikime ir bendram Lietuvos ir savo gerovės labui…

Žymos: ,

4 komentarai(ų) “LIETUVOS BENDRUOMENIŲ RŪPESČIAI IR ATEITIS (ar tai ne apie mus)”

  1. ? rašo:

    tai kad specialistų nėra. O kad kiekvienas nemato toliau už savo kiemą – tai tiesa.

  2. ! rašo:

    Reikia kurti Degraduojančių broliją ir daryti šnapso gėrimo akcijas.

  3. :( rašo:

    Pasyvumas auga…

  4. xxx rašo:

    Vincai prisimeni, kad budamas Vilniaus Fabijoniskiu seniunas isprievartavai savo sekretore ir tegu liaudis zino koks tu esi iskrypelis.