Atgis punios vila

2005 Balandžio 19 įkėlė Virgis | Informacija.

Atgis punios vila

„Punioje neturėjome gerai pažįstamų žmonių, nors dažnai į ją važiuodavome savaitgaliais — domino vietos istorija, gamta. Kai pasiūlė, pirkom vilą, kurios rekonstrukcijai buvusieji savininkai neturėjo lėšų. Ten praleidę vieną vasarą, atradome ir nuostabius Punios žmones“,- pasakoja ūkininkė Danutė Remeikienė. Neseniai moteris ES struktūriniams fondams pateikė projektą pagal alternatyvios veiklos programą „Kaimo turizmo sodybos „Pilėnai“ veiklos išvystymas“. Į buvusią vilą planuojama investuoti 2,73 milijono litų. ES parama siektų apie 924 tūkstančius litų. Darbo kaime atsirastų devyniolikai vietinių žmonių.

Kartu su kaimo bendruomene

Punios vila, kurią labai mėgo medžiotojai, statyta maždaug prieš dvidešimt metų pagal originalų projektą, atlikti milžiniški geodeziniai tyrimai. Šį objektą statė visas kaimas. „Viduje labai įdomu. Yra pirtis, salės, viešbučio kambariai. Iš ketvirtame aukšte esančios mansardos atsiveria nuostabus vaizdas“,-pasakoja ponia Danutė.
Naujųjų vilos šeimininkų kontaktai su kaimo bendruomene prasidėjo minint Punios miestelio 500 metų jubiliejų. „Nuėjome pas seniūną ir paklausėme, kuo galime prisidėti. Apnakvindinome lenkus svečius, patys tepėme sumuštinius. Nuo tada ir prasidėjo bendravimas. Dabar jaučiamės atsakingi prieš vietos bendruomenę. Nesinori, kad atrodytume kaip svetimkūniai, užgrobę turtą, kurį jie bendromis jėgomis statė. Tikrai ne pinigai svarbu, turime ką veikti“,- atvirauja D.Remeikienė, prisipažįstanti, jog rengti investicinį projektą paskatino toli gražu ne pelno siekimas, bet labiau sielos šauksmas. Moterį žavi, jog Punios žmonės neprasigėrę, čia gyvos etnografinės ir kultūrinės tradicijos, prie kurių išsaugojimo daug prisidėjo vietiniai mokytojai. „Ten gyva Pilėnų dvasia, žmonės čia labai įdomūs, tik dar neatrasti“,- susižavėjusi pasakoja ponia Danutė.

Paskatino ir užsienio patirtis

„Esame aplankę daug užsienio šalių, o kai pradėjome rengti projektą, apvažiavome nemažai Lietuvos kaimo turizmo sodybų. Įdomu, kokias paslaugas siūlo, kokia aptarnavimo kokybė“,- kaip sėmėsi patirties, prisimena ponia Danutė. Ją sužavėjo vienas Švedijos kaimelis. Kadaise tai buvo apleista gyvenvietė, tačiau valdžia pritraukė kelias jaunas šeimas, ir apleistame pastate įkūrė Kaimo turizmo centrą, kuriame per metus apsilanko 1000 žmonių. Estijoje, senuose kultūros namuose, etnografiniu stiliumi įrengtas kaimo turizmo objektas, kurį labai pamėgo suomiai. „Visus senus rakandus sunešė vietiniai žmonės, kai sužinojo, kad ten dirbs. Vieni augina daržoves, gėles, kiti aptarnauja svečius. Vakarais koncertuoja etnografinis ansamblis. Visi gauna atlyginimą“, – įspūdžiais dalijasi ponia Danutė. Kipre jai teko lankyti kadaise apleistus kaimus. Vyriausybė duoda jaunoms šeimoms pinigų, kad jie įsikurtų jau nebenaudojamuose namuose. Viduje galima keisti viską, tačiau išorė turi išlikti. Pamažu atsiranda viešbučiai, kavinės, suvenyrų parduotuvės. „Atsirado turgus, kuriame sėdi net senutės, čia pat gamina originalius suvenyrus. Turistams įdomu ne tik pirkti, bet ir pabendrauti su vietiniais žmonėmis“, – pasakoja D.Remeikienė.

Studijavo net virtuvės įrangą

„Punia labai patraukli vieta. Į piliakalnį atvažiuoja daug turistų, vasarą miestelio aikštėje net netelpa autobusai., tačiau paslaugų šalia nėra. Jos turi atsirasti. Greitai ant Nemuno kranto bus statoma prieplauka ir Punios šilas taps ranka pasiekiamas. „Ten smagu net žiemą“, – vietos privalumus vardija ponia Danutė. Nors, dirbdama Alytaus kolegijoje, ji rengė ne vieną investicinį projektą ir buvo įsigijusi pakankamai patirties, rengti savo verslo projektą nebuvo lengva. „Tam kartu su vyru nuo vasaros paskyrėme visus sekmadienius. Teko apgalvoti labai daug įvairiausių dalykų. Studijavome šildymo sistemas ir nusprendėme, jog patalpas apšildysime geoterminiais vandenimis. Tai brangu, tačiau labai greitai atsipirks. Skaičiavome, kokie bus žmonių srautai ir kokios reikės virtuvės. Analizavau netgi naujausią virtuvių įrangą“, – pasakoja ponia Danutė. Moteriai reikėjo pasukti galvą ir kokius, žmones iš kaimo galima pritraukti, kokios pareigybės bus atkuriamojoje sodyboje.
Labai daug laiko užėmė įvairiausių pažymų rinkimas, komisijų priėmimas. „Sudariau bendros veiklos sutartį su apskrities vadovu, miesto ir rajono merais, Punios seniūnu — iš viso trylika įvairių institucijų. Su visais reikėjo susitikti pabendrauti, juos įtikinti. Džiaugiuosi, kad visi į mano projektą žiūrėjo labai palankiai, pritarė, kad to reikia ir objektas bus gyvybingas. Daug ką darysime bendromis jėgomis, kad pavyktų išlaikyti paslaugų kokybę“, – įsitikinusi ponia Danutė.

Ir skrydžiai oro balionu, ir iškylos grybauti ar uogauti

„Pagrindinė Punios sodybos veiklos sritis — kaimo turizmo paslaugos. Bus įrengta 19 kambarių, numatyti ir apartamentai, konferencijų ir verslo įrengimų salės, nuomojama biuro technika. Veiks pirtis, kavinė. Kieme galvojame įrengti ir šildomą baseiną, veikiantį ištisus metus“, – planais dalijasi ponia Danutė. Norintys galės užsisakyti vandens pramogas — pavyzdžiui, plaukimą baidarėmis. Sodybos savininkai patys pirkti laivelių neketina, nes jau yra pakankamai verslininkų, turinčių įrangą. Tokiais pat pagrindais bus rengiami skrydžiai oro balionais, parasparniais, nors vieną iš lengvųjų skraidymo aparatų D.Remeikienė gal ir įsigys. Šalia vilos bus vieta kempingui. „Manau, jog labai svarbios bus ir kultūrinės etnografinės paslaugos, tokios kaip puodų žiedimas, audimas. Galbūt rengsime ir iškylas grybauti, uogauti. Aplink miškai, kuriuos puikiai pažįsta vietiniai žmonės, galintys būti vedliais“, – mintis dėsto D.Remeikienė.
„ES struktūrinių fondų nesibaiminu, nes esu vykdžiusi daug paramos projektų. Žmonės, kurie su tuo nesusiduria, prisiklauso gandų, kad sunku rengti projektus, valdyti, atsiskaityti. Mane baugina tik tai, ar pavyks viską padaryti kaip planuojame ir grąžinti paskolą. Vis dėlto be ES finansinės paramos nepavyktų pasiekti to, ko norėtume, arba kelias būtų labai ilgas, nes, investuojant į kaimo turizmą, pinigai grįžta negreit“, – realiai situaciją vertina D.Remeikienė, kuri į objekto atnaujinimą jau investavo nemažai savo lėšų.

Žymos: ,

11 komentarai(ų) “Atgis punios vila”

  1. Kestas Z rašo:

    Jie turi savo svetaine, kas norit suzinot apie busimas paslaugas galite uzsukti i http://www.kc.projektas.lt

  2. M. rašo:

    o as ir nezinojau…

  3. iseivis rašo:

    vemt
    vercia
    tokie
    muilo

    vemt
    vercia
    tokia
    muilo
    opera

  4. to iseivis rašo:

    Puiku kad isejai. Gali negryst – niekas tamstos nelaukia. Vemk ten kur esi.
    Ir apskritai vemaliu mums nereikia.

  5. :) rašo:

    Gerai butu, kad viskas veiktu!

  6. Dainius rašo:

    Puniai tik iš turizmo ir gyventi.

  7. danute rašo:

    As suzaveta p. Danutes tokia iniciatyva. Reikia prikelti kaima naujam alsavimui. Reikia nauju pramogu, reikia alternatyvos Druskininku m. Gal ir kukliau, bet prieinamiau vietiniams alytiskiams.

  8. Kęstas rašo:

    Pirmiausiai užstrigo žodis “vila” kažkaip įprasta kad kavinė ir yra kavinė. Visas straipsnis gražiai suaustas ir toks saldus kad jį skaitant arbatą be cukraus gali gerti… :) Iš kitos pusės akis badė realūs faktai: – Punia kaip vieta tikrai graži, garsi istorinė praeitis, kavinė pamažu gruvo, turistų krūvos, paslaugų nulis. Tai gi nekalbant apie “Pilėnišką aura” komerciškai patraukli vieta ir jau kurį laiką prašyte prašėsi šeimininkų. Ir štai jie atsirado. be abejo reikia džiaugtis, kad žmonės daro investicijas, suka galvas ką ir kaip padaryti. Esu įsitikinęs kad nauda iš šito projekto bus abipusė ir “Pilėnų” šeimininkams ir Punios miesteliui.

  9. Virgis rašo:

    Pocius rimtus darbus pradeda 2006 pavasarį

  10. tomas rašo:

    prasuks pinigeliu

  11. joooooooooooooooooooo rašo:

    Danutė Remeikienė tai tikrai padarys daug “gero” žmonėms, žinant jos apetitą pinigams