Svarstome Alytaus rajono teritorijos bendrąjį planą

2006 Vasario 01 įkėlė Virgis | Informacija.

Nurašyti dar lyg ir anksti

Ilgokai gulėjo prieš mane Alytaus rajono teritorijos bendrasis planas( projektas). Studijavau. Žiūrėjau iš vienos ir kitos pusės. Gyventojo ir valstybininko akimis. Dvidešimt metų į priekį. Ką vystysim ir ką pasmerksim, ką pasmerks ir ką privers vystytis pats gyvenimas. Nepaisant kieno nors norų. Tokia istorinė tiesa. Net istorijos kryžkelėj klestėjusius miestus kartais užneša užmaršties dulkės. Pilkos ir negailestingos. To priežastys įvairios. Pasikeitę traukos centrai, administracinis, teritorinis susiskirstymas, praeityje — karai, marai ir kitos, iš pirmo žvilgsnio gal ir nematomos priežastys.
Todėl noriu pareikšti kai kurias pastabas. Tiesa, nepretenduoju į visažinio statusą. Hierarchinė centrų ir gyvenamųjų vietovių siūloma sistema daugeliu atvejų yra objektyvi. Su objektais, priskirtais A ir B kategorijai Alytaus, Daugų ir Simno miestais nepalenktyniausi. Jie buvo, yra ir bus pagrindiniais traukos centrais. Dėl kitų siūlomų C kategorijos — Butrimonių, Miklusėnų ir Makniūnų bei D kategorijai — Miroslavo, Krokialaukio ir Punios, o gal ir dėl kitų vietovių būtina ir reikia padiskutuoti, galbūt vieną ar kitą vietovę iš žemesnės kategorijos kilstelėti į aukštesniąją, užtikrinant tai vietovei spartesnį vystymąsi ir didesnę valdžios paramą. Su Miklusėnais irgi turbūt nepalenktyniausi, nes ją išugdė ir toliau ugdys labai artima Alytaus kaimynystė. Turtingesnis, dažnai turintis savo verslą, galbūt net labiau išsimokslinęs gyventojas. Gal dirbantis Alytuje ir gaunantis didesnį atlyginimą už tą, kuris temato tik žemę ir tik iš jos pelnosi duoną…
Punia garsi kaip istorinė vietovė. Ji yra ir ateityje bus vis didėjančio turistų srauto traukos centru. Vsaraą būna dienų, kai į Punią užsuka apie penkiolika turistinių autobusų. Daugėja turistų iš užsienio. Įsikūrusi Nemuno kilpų regioninio parko pietinėje dalyje, Punia netolimoje ateityje turi galimybę tapti (po Birštono) pagrindiniu turistiniu centru.
Punia turi beveik visą (išskyrus kanalizaciją) infrastruktūrą, visas miesteliui reikalingas įstaigas, sutelktas po vienu stogu: seniūniją, kultūros ir pirminės sveikatos priežiūros centrus, paštą, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos punktą, sporto salę, apšildomus vienos katilinės. Į buvusio administracinio pastato rekonstrukciją ir pritaikymą kitiems poreikiams įdėtos didelės valstybės lėšos. Pagal dabartinius paskaičiavimus pagrindinė mokykla išlieka perspektyvi iki 2012 metų.
Ši istorinė vietovė turi gerą kelių tinklą. Netolimoje ateityje, vystant vandens turizmo maršrutinį kelią Kaunas — Druskininkai, Punioje bus pastatyta turizmui pritaikyta prieplauka. Įrengus šiaurinį Alytaus apvažiavimą ir pastačius šiaurinėje miesto dalyje tiltą per Nemuną, sumažės atstumas tarp Punios ir Punios šilo turistinių objektų.
Į Punią ateina ir privatus kapitalas. Nemažas. Kovo mėnesį pradedama rekonstruoti ir renovuoti ilgai stovėjusi nenaudojama kavinė. Bus atnaujinta ne tik kavinės įranga, bet ir įrengtas 19 vietų viešbutis, pirtis, kieme — ištisus metus veikiantis šildomo vandens baseinas, parasparnių ir golfo aikštelės, kempingas. Bus sukurta apie 19 naujų darbo vietų. Į šio objekto rekonstrukciją numatoma investuoti 2,3 mln. litų, iš jų — 924 tūkstančius ES fondo lėšų.
Punioje jau kelinti metai sėkminga dirba ir plečiasi individualaus kapitalo įmonė „Albrikas“, perdirbanti į kuro briketus medžio atliekas, o taip pat gaminanti baldus. Dar šiais metais numatoma pradėti ir pirminį medienos apdirbimą. Tada visa mediena šioje įmonėje bus perdirbama kompleksiškai. Dabar įmonėje dirba apie 60 žmonių, ateityje šis skaičius turėtų išaugti iki 100. Numatoma, kad augs ir Vitalijos ir Algimanto Žemaičių gėlininkystės kompleksas. Šiais metais pakvies lankytojus ir dvi turistinės sodybos.
Paprastai vieni dideli pinigai atveda ir kitus didelius pinigus. Yra jau pasvajojančių, kad Punia su Punios šilu, esančiu mažojoje Nemuno kilpoje ir galinčiu pasiūlyti nemažai lankytinų vietų bus specifinių pramogų (medžioklės), ateityje bus sujungtos lynų keliu.
Augant gamybai, reikės naujų darbo rankų, nes vietiniai resursai jau beveik išsemti. Reikės aukštos kvalifikacijos specialistų. O jiems reikės gyvenamojo ploto, namų ir butų. Galbūt atsiras ir naujų, su tuo susijusių verslo rūšių.
Aš galvoju, kad Punią, dar 1503 metais gavusią miesto teises, turinčią savo vėliavą ir herbą, dar 1513 metais įkurtą mokyklą, nustumti į trečiaeilių gyvenviečių gretas būtų ne tik nesąžininga, bet ir istoriškai neteisinga. Ji turi likti C grupėje. Galbūt dabar jai reikia truputį padėti. O toliau tegul į kalną lipa pati.

Žymos: ,

2 komentarai(ų) “Svarstome Alytaus rajono teritorijos bendrąjį planą”

  1. skaitytojas rašo:

    Gerai parasyta. Visdelto kazkam dar rupi Punia. Lenkiu galva pries Antana.

  2. Vytenis rašo:

    Tikrai puikus straipsnis :P