Lietus

2003 Kovo 04 įkėlė admin | Galerija.

Lietus…Lietus už lango tyliai žaidžia,
Jo švelnūs pirštai baikščiai liečia žolę,
Seniai žinau – daugiau tu neateisi.
Kodėl tikrovę pavertei svajone?
Kaip gaila kartais praeities,
Švelnių akimirkų ir dūštančios vilties.
Kaip gaila, kad svajonės vysta.
Laimingos dienos niekad nebegrįžta.

Žymos: , ,

2 komentarai(ų) “Lietus”

  1. :| rašo:

    Kiekviena diena savaip grazi, cia jau liudesio pozicija. Bet grazu.

  2. juozupukas rašo:

    “dūštančios” – bendratis: dužti, vad. turėtum rašyti “dužtančios”, tačiau vargu ar viltys gali dužti, jos ne stiklai ir nieko panašaus nesudaro. Ji, tikriausiai, gali išnykti tarsi kokia regimybė, vizija. Dvi klaidos viename žodyje. Beje iš kur toks įsitikinimas, kad tos dienos ir būtų buvę laimingos. Ir iš kokio ar ant kokio “materiolo” pasireiškė ta laimė?.. Tr kt. ir t.t. Tada ir aš sueiliuosiu:
    Juk kai kas vėl poetuoja,
    Lyg nikotinu kvėpuoja…
    Net panelės krūtinėtos
    Neša dūmais, bet ne mėtom…