iš patriotinių paskatų ir kad turtas neprapultų

2008 Liepos 31 įkėlė viktorija | Informacija.

Legenda apie nelygioje kovoje su kryžiuočiais Punioje žuvusį kunigaikštį Margirį galėtų būti tiesa, nes, kaip rodo miestelio gyventojų darbai, puniškiai – iš tų, kurie ne kenčia, o veikia. Jokios tariamosios nuosakos „galėtume“, „norėtume“, „patiktų“… Vietoj postringavimo apie galimybes – konkretūs įgyvendinti projektai ir akivaizdūs jų rezultatai: vietinis muziejus, Panemunės dzūko pirkia Punios kaimo bendruomenės renginiams, edukacinėms programoms, informacinis-demonstracinis centras konferencijoms ir susirinkimams.

Nauji gyventojai – „Krivis“ ir „Dzūkė“

Alsią liepos dieną net dangus už miesto rodosi aukštesnis, o išsileidęs plentu į Punią ir visai atsigauni. Pakely – tvarkingai sugrėbstytos šieno kupetos, kaip kareiviai išrikiuoti kieti kūgiai, o besukdamas į miestelio link vedančią beržų alėją ir visai pralinksmėji. Tavo džiaugsmo priežastis – aibė šienainio ritinių, nelyg žaismingas išdykėlis būt išbarstęs baltutėles senelio tabletes.

Šiokiadienio vidurdienį miestelis kaip išmiręs. Išskyrus tvenkiny meškerę pamerkusį posenį vyrą, daugiau nė gyvos dvasios. Kurgi visi tie 700 gyventojų? Darbe: kas „Albrike“ pjuvenų briketus gamina, kas prie „Bonvaldos“ statybų, kas Algimanto ir Vitalijos Žemaičių, Alberto Juso arba savo ūkiuose. Jei ne prie šieno, tai uogose. Žvalus, akis pastatęs tik medinis senolis su kaltinio metalo šaka, rodančia kelią į strateginius taškus: piliakalnį, mokyklą, kapines ir seniūniją.

Prie vėliavos stiebo pasitikęs visuomeninės organizacijos (VO) „Punios ainiai“ pirmininkas Linas Nedzinskas noriai paaiškina: „Krivis“ – Punios krašto drožėjo Žilvino Karkausko kūrinys. Nuorodų reikėjo – pernai pastatėme.“

Ši ir dar viena skulptūra – „Dzūkė“ prie Panemunės dzūko pirkios – miestelį papuošė rudenį. O pavasarį šalia pražydo gėlės. Daugumai jų, kaip ir kasmet, pirkti gauta pinigų iš rajono savivaldybės, nereikėjo prašyti ūkininkų Žemaičių.

„Na, labai prašyti ir netenka – jie patys paremia visada, kada tik prireikia, – pasakoja „Punios ainių“ sekretorė Ona Kizelienė. – Dovanoja gėlių ir renginiams, ir bažnyčiai, ir aplinkai apželdinti. Vitalija yra aktyvi „Punios ainių“ narė.“

Miestelio centre – dešimt viename

Jei Punioje ko prireikia – trauk į patį centrą, kur kultūriniame-administraciniame pastate yra, kaip miestelio žmonės sako, dešimt viename: seniūnija, Žemėtvarkos tarnyba, Daugų kultūros centro Punios filialas, rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas, Pirminės sveikatos priežiūros centro filialas ir vaistinėlė, paštas, Alytaus rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos ugniagesių komanda, VO „Punios ainiai“, Panemunės dzūko pirkia, informacinis-demonstracinis centras.

1986-aisiais kolūkio kontoros, kultūros namų ir pašto reikmėms statyta miestelio architektūros pažiba (žinoma, po 1863-iųjų Šv. Jobūbo bažnyčios) kolūkiui iširus kurį laiką vegetavo ir nyko. Po renovacijos čia kaip į pasakos pirštinę viena po kitos suplaukė visos minėtos organizacijos. Tad ne tik dėl žmonių vienybės, bet ir praktiniais sumetimais daug kas, jei ne viskas čia daroma sutelktomis jėgomis. Seniūnas nešnairuoja į aktyvius piliečius, o šie, užuot skundęsi, dažnai imasi iniciatyvos.

Iš to aktyviausiųjų branduolio, sudarančio ir „Punios ainių“ pagrindą, ne visi šakniniai puniškiai – miestelio žavesys nuo seno iš toliau traukė šviesesnes galvas. Ir visa taip susiję, susipynę, kad daug darbų nebeskirstoma pagal pareigas ir nebrėžiama aiški riba tarp to darbo, už kurį gauni algą, ir to, už kurį – tik vienas kito „ačiū“.

Kad Gintautas Šmitas ir O.Kizelienė dirba kultūros namuose, tai dar nereiškia, jog visą kultūros vežimą traukia jie vieni. Kas gi vienas tiek pavežtų? Sausio 13-osios minėjimas, Trys karaliai su vaikštynėmis, žurnalisto Stanislovo Kamarausko šaškių ir šachmatų turnyras, Užgavėnės, kai persirengėliai vaikšto ir važinėja po seniūniją, Kovo 8-oji, kai vyrai kiekvieną organizacijos moterį aplanko ir gėlėmis apdovanoja, o šios atsidėkodamos juos organizuotai vakarienės pakviečia, kasmet nauju Salomėjos Kaknevičienės pjesės pastatymu pagražinama Motinos diena, Šviežios duonelės šventė per Onines („jau iš kalno raginam liepos 25-ąją visus apsilankyti“), seniūnijos sporto šventė rudeniop, Žemdirbių šventė – tradiciniai puniškių susiėjimai. Žiemą seniūnijos komandos turais rungiasi krepšinio lygoje, šiemet dalyvavo net septynios. Kitiems organizacijos nariams ruduo ir žiema – mąstymo, kūrybos, projektų brandinimo laikas.

Priversti būti visuomeniški

Žmonės nori nenori socializuojasi. Teisybės dėlei, tiesiog priversti būti visuomeniški. Idėją bendruomenei burtis į visuomeninę organizaciją pasufleravo buvęs vicemeras A.Jusas. Prisiėjo įkurti organizaciją – juridinį asmenį, turintį įgaliojimus ir sąskaitą banke. „Ne kad nori, o kad reikia, – sako aktyvi organizacijos narė Alma Davidavičienė, – nes su projektų rašymu atėjo galimybė gauti pinigų.“

Taip 2001 metų rugsėjo 12 dieną buvo įregistruota Punios kaimo bendruomenės visuomeninė organizacija „Punios ainiai“. Iniciatyvinės grupės pirmininką mokytoją Virginijų Bučių pakeitė kitas mokytojas – Juozas Krušinys, o pernai pirmininku demokratiškai išrinktas ugniagesių komandos vadas L.Nedzinskas.

„Jokio perversmo nebuvo, planų tęstinumas išlaikytas, – sako seniūnas Gintautas Laukaitis. – Laukia dar daug nebaigtų darbų.“ Šiandien VO „Punios ainiai“ vienija 64 narius nuo studentų iki aštuntą dešimtį baigiančių puniškių. Metinis nario mokestis – nuo 5 litų, bet, juokiasi seniūnas, „neuždrausta duoti ir visą tūkstantį“.

A.Davidavičienė – Punios pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, viena iš projektų kūrėjų. Ją, taip pat jos koleges pradinių klasių mokytoją Astą Šarkelienę, direktorę Laimutę Žūsinienę drąsiai galima vadinti etatinėmis projektų rašytojomis. „Laimė, – trina rankas O.Kizelienė, – dabar jau turime kur rašyti projektus, nes įsirengėme informacinį-demonstracinį centrą, o kiek moterų prie kompiuterio prisėdėta, projektų prirašyta namie…“ Labai svarbus asmuo projektų rengimo grupėje ir buhalterė Valerija Ūselienė, beje, tokį patį, tik mokamą darbą dirbanti Punios pagrindinėje mokykloje.

Organizacijos ideologai ir strategai susibūrę į tarybą. Tarybos pirmininkas L.Nedzinskas turi net du pavaduotojus – V.Žemaitienę ir V.Bučių.Yra iždininkė – seniūnijos raštininkė Danutė Chablak, sporto organizatorius Vytas Šaulauskas ir organizacijos padalinių vadovai.

Sąlyga viena – tvarkingai palikti

Informacinis-demonstracinis centras – naujausio vykdyto, Žemės ūkio ministerijos finansuoto 24 tūkst. 800 litų vertės projekto „Informacinis-demonstracinis centras Punios kaimo bendruomenei“ vaisius. Naujomis ryšių technologijomis aprūpintas centras, išardžius pertvarą, įkurtas patalpoje, kurioje kadaise dirbo, pasak vietinių, „felčerukė“.

Nors projekto ataskaita dar rengiama, puniškiai jau pajuto savo pastangų naudą: centre vyko „Punios ainių“ krepšinio lygos uždarymas, Alytaus kultūros ir komunikacijos centro vadybininko Dariaus Babijono organizuoto jaunimo renginio „Čia ir dabar“ konferencija, Alytaus rajono pradinių klasių mokytojų projektas „Pradinuko vasara“.

Visi darbai čia atlikti bendruomenės narių rankomis. Sienas glaistė, dažė, grindis klojo, baldus rinko bendruomenės vyrai: Jonas Dudavičius, Almantas Davidavičius, Henrikas Bačinskas, V.Bučius, L.Nedzinskas, moterys tik talkino.

„Turime du kompiuterius – stacionarų ir nešiojamąjį, multimediją, kopijavimo aparatą, filmavimo kamerą, – neslėpdamas pasitenkinimo kolektyviniu darbu vardija organizacijos pirmininkas. – Yra trisdešimt darbo vietų.“ „Dar šiek tiek galime papildomai susodinti, Linai“, – pirmininką džiugiai pataiso O.Kizelienė. Pasak abiejų, vienintelė sąlyga norintiesiems pasinaudoti centro patalpa ir technine įranga – kad paliktų taip pat, kaip radę.

Ta pati sąlyga – naudotis visiems, tik tvarkingai palikti, galioja ir kitose patrauklesnėse Punios vietose, pavyzdžiui, piligrimų kelio Smalėnai – Pivašiūnai, einančio ir per Lenkiją, Punios atkarpoje. Pievelėje prie miestelio administracinio-kultūrinio pastato pastatyta pora nemažų stalų su suolais, biotualetas. Kai gražu – ne vienas panūsta prie stalo prisėsti, o prisėdęs gal ir alaus gurkštelėti. „Kad naudoja – nieko tokio, – patvirtina ilgametis seniūnas G.Laukaitis, – tai niekam nedraudžiama.“

„Punios ainiai“ neatmeta galimybės leisti informaciniu-demonstraciniu centru pasinaudoti ir ne savo seniūnijos žmonėms. Tiesa, nuomoti negali, nes VO yra ne pelno siekianti organizacija, tačiau aukoti dar niekas neuždraudė, o papildomi finansai, nors nemažai jų laimi projektų konkursuose, nepamaišytų. Pavyzdžiui, organizacija senokai turi ir savo tinklalapį. „Gyvuojantį be jokių valdžios injekcijų, paskatinimų, pagalbos. Jis dabar gerokai leisgyvis, bet mums svarbus“, – sako V.Bučius.

Atidavęs atsiimti nebegali

Bene didžiausias „Punios ainių“ pasididžiavimas – Panemunės dzūko pirkia. Projekto, kurį 2006-aisiais įvykdžius ji atsirado, suma – 18 tūkst. 800 litų. 2 tūkst. litų buitinei technikai nusipirkti skyrė rajono savivaldybė. Virtuvės ir priemenės sienoms rąstus padovanojo ūkininkas A.Žemaitis, o iš Oliaus Mačionio padovanotos medienos, ponios Onutės, didžiausios šių statybų įkvėpėjos, žodžiais, „bus sudėtas padlagas priemenėje ir pastacytos gonkelės prisėsc, pasrodavyc“.

„Tą seną radiją iš šiukšliadėžės ištraukiau, muflono ragus iš Stasio Baranausko išprašiau, kitus ragus Virginijaus Bučiaus uošvis davė, šią nertą lininę staltiesę Ona Virbickienė padovanojo…“ – O.Kizelienė vardytų ir vardytų. Kaip daiktas – taip istorija.

Austų lovatiesių pirkiai ir žiūrovų salės fojė papuošti davė Ona Mocevičienė ir Bronė Kaškonienė (dar daugiau jos dovanotų daiktų yra tarp muziejaus eksponatų), Stasė Valentienė atidavė kanapą.

„Argi gaila? Į kapus nė vienas nieko nenusinešime. Be to, iš tų, kurie turi labai mokytų vaikų, ypač aukštose kėdėse sėdinčių, mes ir neprašome“, – šmaikštauja Daugų kultūros centro Punios filialo vadovas G.Šmitas. Ir nepamiršta pasigirti, kad jų žiūrovų salė (ji čia pat, greta pirkios) – pati geriausia visame rajone.

Visus Panemunės dzūko pirkios medžio darbus atliko V.Bučius. Daug jėgų ir energijos čia jis paliko, o jo išmonė žavi visus pirkion atvykusius.

Drauge nudirbusi tiek darbų, užgyvenusi šitiek bendro turto, dabar bendruomenė net norėdama negalėtų išsidraskyti – būtų gaila. „Ką padarai – lieka bendruomenei, atsiimti negalima“, – patvirtina ir pirmininkas L.Nedzinskas.

Muziejuje sustabdytos akimirkos

Ne vienas puniškio rakandas rado vietą ir O.Kizelienės rūpesčiu įsteigtame muziejėlyje, oficialiai – kraštotyrinėje-etnografinėje ekspozicijoje „Punia amžių bėgyje“. O.Kizelienė, nors, pasak puniškių, yra „užeivė“, iš Varėnos, stengiasi, kad jaunajai kartai liktų prisiminimas apie vietinius – panemunės dzūkus.

„Šitam lopšy augo Anelė Žūsinienė (jai dabar palei aštuoniasdešimt), Laimutės Žūsinienės anyta“, – karnų lopšį noriai rodo O.Kizelienė. Audimo staklės atkeliavo iš B.Kaškonienės namų. O štai senovinė kėdė iš Jurgilijos Šaparavičienės kiemo. Paprašė – atidavė. Raudonus dažus nugramdė, muziejėlyje pastatė. Ne paslaptis – žmonės atsargūs, nesipuola siūlyti, bet ponia Onutė moka įtikinti ir dovanotoją pagirti. Kultūros namų fojė puošia kuparas. Savininkė S.Valentienė ne iš karto jį atidavė – tik tada, kai gerais norais patikėjo. Muziejėlio šeimininkė ketina visus fundatorius surašyti, kad ir kiti jų pavardes žinotų.

Puniškė Janina Džervutė muziejui nepagailėjo puikaus savo keramikos darbo – „Kunigaikščio Margirio“. Žvelgia jis iš praeities į šiandienos žmonių kuriamą istoriją.

Žymos: ,

5 komentarai(ų) “iš patriotinių paskatų ir kad turtas neprapultų”

  1. Nuomone rašo:

    Čia tai geras straipsnis!Man patiko..ne tik kad informatyvus bet ir meninis toks;)Is kalbininku puses ziurint dar gi labai stilistiskas;)

  2. Pasipiktines rašo:

    “Visus Panemunės dzūko pirkios medžio darbus atliko V.Bučius. Daug jėgų ir energijos čia jis paliko, o jo išmonė žavi visus pirkion atvykusius.” Jis vienas visus tuos darbus atliko???????

  3. SAS rašo:

    Siaubingas straipsnis – nieko informatyvaus, nieko naudingo. Matosi, kad pinasi autores interesai su kai kuriais zmonemis.

  4. Na, nematau rašo:

    jokių autorės interesų straipsnyje. Apart informacijos nieko nėra. Kokios čia stebuklingos neigiamos įžvalgos – ar ne vien tik pavydas? Jei mokate geriau rašyti – prašau pasireikšti.

  5. zagariai rašo:

    Manau, kad straipsnis geras, bet galbūt reikėjo įtraukti ir daugiau pasireiskusių zmoniu, kurie taip pat daug saves ydejo. Mokyklos “didziokai” karta is kartos plusejo kartu su V.Buciumi, taigi ne jis vienintelis yra puikus zmogus :) nu bet cia tik tarp kitko…