Išmesti paveikslai sudomino ir kolekcininkus

2011 Sausio 21 įkėlė Lauras | Neklasifikuota.

Vilniuje surengtoje Petro Liukpetrio kūrybos parodoje publiką sužavėjo darbai, kurie prieš keletą metų buvo surasti baloje prie šiukšlių konteinerio Telšiuose.

Daugumos „Akademijos” galerijoje rodomų P.Liukpetrio (1928–2007) darbų iki šiol nebuvo matę net su juo dažnai bendravę žmonės. Dailininko paveikslai jau sudomino ir kolekcininkus.

Nuo sunykimo išsaugota daugiau nei pusės tūkstančio tapybos ir piešinių kolekcija iki galo nesutvarkyta. Nemažai rūpesčio kelia tai, kad P.Liukpetris nepasirašydavo, nedatuodavo darbų ir net nesivargindavo sugalvoti jiems pavadinimų. Jis nedalyvaudavo ir parodose.

P.Liukpetrio kūryba gerokai išsiskiria XX a. lietuvių meno kontekste, primena XX a. pirmosios pusės Vytauto Kairiūkščio, Vlado Drėmos darbus, taip pat tapytojo Vinco Kisarausko kūrybą.

V.Kisarausko duktė dailininkė Aistė prisiminė, kad tėvas dažnai ir su didele pagarba minėjęs šį tuomečio Telšių dailės technikumo dėstytoją, padariusį didelę įtaką jo požiūriui į meną ir gyvenimą.

Apie P.Liukpetrio gyvenimą žinoma nedaug. Vienas parodos kuratorių juvelyras Eimantas Ludavičius pasakojo, kad P.Liukpetris gimė Alytuje notaro šeimoje. Tėvas mirė dar prieš karą, todėl šeimai pavyko išvengti tremties. Motina taip pat mirė anksti, o dailininką užauginusi vyresnioji sesuo, kuri dažnai įduodavo jam į rankas pieštuką.

P.Liukpetris tuomečiame Vilniaus dailės institute baigė vitražo studijas. Tarp jo mokslo draugų buvo žinomas tapytojas Jonas Švažas, kurio kūrybos albume galima rasti ir P.Liukpetrio nuotrauką 1951 metų iškyloje prie Nemuno.

Baigęs mokslus P.Liukpetris išvažiavo į Telšius ir iki pat pensijos dėstė Taikomosios dailės technikume (dabar VDA Telšių Dailės fakultetas) piešimą, tapybą, dailės istoriją.

Mokiniai P.Liukpetrį mėgo, nors jis buvo kandus, griežtas, turėjo savą mokymo sistemą. Visi prisimena jį kaip keistą, ekscentrišką vienišių, kuris nuolat vaikščiojo su juoda berete kaip tikras XX a. pradžios dailininkas.

Išbarsčius P.Liukpetrio pelenus prie Baltijos jūros, jo darbai buvo išmesti.

Juos dailininko mokinė Ilona Kavaliauskienė atsitiktinai rado prie šiukšlių konteinerio.

„Jo buto langai – priešais mano būstą, tad dažnai žvilgčiodavau į tą pusę. Langai buvo be užuolaidų, ant palangių – daugybė įvairiausių buteliukų, pieštukų, teptukų. Menininkas prie lango stovėdavo labai ilgai. Gal ką nors kurdavo, medituodavo.

Lange silueto pasigedau prieš porą metų, rudenį. O vieną labai darganotą dieną pamačiau jo kūrinius prie šiukšlių konteinerio, purvyne. Ten gulėjo net jo užrašų knygutė, asmens dokumentai”, – prisiminė I.Kavaliauskienė.

Vienas komentaras “Išmesti paveikslai sudomino ir kolekcininkus”

  1. Dainius rašo:

    Toks nutikimas su žmogumi. Apie daugelį kitų bevardžių galima būtų pasakyti, kad matė praeinantį, gal net pasisveikino prieš metus ar keletą, o dabar sužinojo jog nėra.