Himalajuose yra Baltistanas

2003 Liepos 31 įkėlė Kęstas | Informacija.

Antanas Poška – tragiško ir mįslingo likimo žmogus, keliautojas. Jo vardas apgaubtas tikros mistinės aureolės. Iškeliavo jis su Matu Šalčiumi, motociklu apvažiavusiu 40 šalių. Ketino lydėti iki Indijos. Pakeliui vyrai nesutarė ir išsiskyrė. M.Šalčius važiavo vienas ir aprašė savo kelionės įspūdžius knygoje “Svečiuose pas 40 tautų“.
A.Poška Indijon atkeliavo irgi vienas ir 1931 m. įstojo į Bombėjaus universitetą. Prieš tai jis jau buvo baigęs Kauno universitetą. Metus stažavo, po to išvyko į ekspediciją kartu su garsiu Anglijos keliautoju Aurelu Steinu. Ekspedicija daug keliavo po Himalajus, perėjo Kinų Turkestaną, Šiaurės Indiją, Kašmyrą ir… Baltistaną. Surinkta gausi medžiaga – užrašai, nuotraukos, matavimai, daug įvairių eksponatų. Visas šis lobis nukeliavo į Britų muziejų Londone.
Antanui Poškai giliausią įspūdį padarė apsilankymas Baltistane. Į pietus nuo Pamyro, už Hindukušo kalnagūbrio, kalnuose prie Indo ištakų,(pati šiaurinė dabartinio Pakistano dalis, ribojasi su Indijos Kašmyru, Kinijos Tibetu ir už Pamyro su Tažikistanu, dar vadinama Mažuoju Tibetu, – Kęsto pastaba) yra taip pavadinta šalis? Tauta? Žemės sklypas? Indijoje tautų ir tautelių gyvena daugiau kaip tūkstantis. Baltistane gyvena baltai? Tolimų baltų – aisčių protėvių palikuonys?
Taip manė A.Poška. Anglų ekspedicijai Baltistano gyventojai buvo tik viena iš tūkstančio Indijos tautelių, ir tiek. Nesvarbu, kad jie aukšti, šviesiaplaukiai ir mėlynakiai. Šiaudais dengti mediniai namukai mums gal ir atrodytų keistoki, tačiau A.Poškos vaikystėje Žemaitijos ar Dzūkijos kaimuose tokių buvo kiek nori. Tokie pat buvo ir Baltistane. Virš stogo kraigo – mediniai žirgeliai, langinės išdažytos lelijomis, prieangiai išdrožinėti, klėtelės su kolonėlėmis, šalia prieangių auga berželiai… Audiniuose irgi “lietuviški“ ornamentai. Baltistano gyventojai ir išvaizda, ir drabužiais, ir būstų statyba labai skiriasi nuo kitų aplink gyvenančių mongoliškos kilmės tautelių.
A.Poška, vaikščiodamas po baltistaniečių kaimus, daug ką užsirašė, nusipiešė, įsiminė… Sakykim, žodžius: dhana – duona, dango – dangus, jis – jis, aš – aš, atmana – atmintis, prad – pradėti, laba – gerai ir dar keliolika. Baltistanas plyti aukštai tarp kalnuotų viršūnių. Dirbamos žemės čia nedaug, žalumos irgi beveik nėra. Ledynai, akmenys. Užtat žmonės sveiki, raudonskruosčiai. Verčiasi grūdus augindami. Yra zemindarai – žemdirbiai.
1933 m. liepos 12 d. Baltistano zemindaras Karulas Daulatas padainavo A.Poškai tokią dainelę:

Mana hridi mušei.
Mana kalva dardi.
Dusti dusti tao
Sesa broli stav
Prasada gaide.

Vertimas jos toks:
Mano širdis muša,
Mano galva krinta (darda).
Dūstu, dūstu be tavęs
Sesuo, brolis stovi
Prašo giedoti (dainuoti).

Rodė Poška savo užrašus lietuvių kalbininkams, bet tie tik galvas kraipė.
Baltistane – keliolika genčių, kalbančių skirtingais dialektais. Tai baltai, šinai, barčiai, banisalai. Beje, kas žino, kaip kalbėjo mūsų protėviai iki Mindaugo? Kokie žodžiai išnyko, kokie susikūrė nauji?
Apie savo tyrimus Baltistane A.Poška parašė į visame pasaulyje žinomą geografijos žurnalą “National Geographic“. Anuo metu jis turėjo 16 spalvotų puslapių. Išspausdino. Autorius buvo priimtas į Geografų draugiją ir tapo žurnalo prenumeratoriumi iki gyvos galvos. Redakcija nepriekaištingai siuntė žurnalą A.Poškai nurodytu adresu į Lietuvos Respubliką ir vokiečių, ir sovietų okupacijos metu. Deja, A.Poška neilgai džiaugėsi laisve. Vos išvijus vokiečius, sovietų valdžia keliautoją suėmė ir į Lietuvą jis sugrįžo tik 1960 metais.
Didelius maišus išvežė iš keliautojo buto saugumiečiai – nuotraukų, užrašų, rankraščių. Tarp jų ir ekspedicijos po Baltistaną medžiagą…
Grįžęs iš tremties A.Poška nerimo – lankė specialiąsias tarnybas, prašė grąžinti. Deja, į kažkokio “liaudies priešo“ norus niekas nekreipė dėmesio.
Taigi ir dabar daug kas kraipo galvą – gal ką Poška ne taip užrašė, ne taip suprato…
Baltistane lankėsi Vytautas Narvilas. Apžiūrėjo. Nufilmavo šį bei tą. Savo knygoje “Himalajų šviesa“ aprašė baltistaniečių šventes, apeigas, gyvenimo būdą. Tačiau turistinė išvyka – ne mokslinė ekspedicija. Žvilgsnis probėgomis – ne tyrimas, detali analizė. Baltistanas dar laukia lietuvių ekspedicijos. V.Narvilas kartu su kino režisieriumi A.Digimu bandė “pramušti“ tokią ekspediciją Brežnevo valdymo metais. Leidimas buvo gautas. Pritrūko 10 000 dolerių. Maskva jų nedavė.
Reikėtų paskubėti. Lietuvoje, Rumšiškėse, indų turistai stebisi pamatę žirgeliais papuoštus stogus ir tulpėmis išpieštas kraičio skrynias. Kaimuose jau tokių nebėra. Taip pat ir sodybų šiaudiniais stogais. Civilizacija veržiasi ir į Baltistaną, gal po metų kitų ir drožinėtus stogelius pakeis televizorių antenos?

Žymos: , ,

2 komentarai(ų) “Himalajuose yra Baltistanas”

  1. & rašo:

    Tokie pastebėjimai.
    1. Kalnai, gamta atšiauri, tai iš kur jie tas lelijas pažysta?
    2. Ir berželiai ne tik Lietuvoje auga :)

  2. zyle rašo:

    lelijos..tai tie patys Budos lotosai.. :)